Iki kačiuko atvykimo į jūsų namus, reikia pasiruošti – įsigyti tai, ko prireiks augintinio priežiūrai ir gerai jo savijautai naujuose namuose.

Tinkama mityba – vienas svarbiausių dalykų norint turėti sveiką katę.

Kačių maitinimo būdus galima suskirstyti į tris grupes:

Kiekvienas iš šių būdų turi savų privalumų ir minusų.

SAUSAS MAISTAS

Yra patogus vartoti – ilgai galioja, galima palikti jo, kai norite išvykti. Būsite tikri, kad katė pavalgys tada, kada norės, ir tiek, kiek norės. Dalis kačių, maitinamos šiuo maistu, nugyvena ilgą gyvenimą be jokių sveikatos sutrikimų. Deja, nemaža dalis kačių, maitinamų pramoniniu būdu pagamintu maistu, susiduria  su sveikatos sutrikimais.

Išradingi sauso kačių maisto gamintojai moka sumažinti gaminio savikainą ir privilioti katę skonio stiprikliais. Paskaitykime įvairių firmų sauso maisto sudėtį: ryžiai, kukurūzai, kukurūzų gliutenas, perlinės kruopos, javai, avižos, žirniai, pupelės, lęšiai, burokėliai, cukrinių runkelių minkštimas, bulvės, bulvių krakmolas, batatai, vynuogių išspaudos, sojų miltai, kokosų sviestas, rapsų aliejus, hidrolizuotos vištos kepenėlės, hidrolizuoti baltymai (vietoj mėsos), rūgštingumo reguliatorius, dažai ir konservantai. Jau vien kukurūzas – pagrindinis gyvūno sveikatos priešas. Jame yra glitimo, kuris trukdo įsisavinti maisto medžiagas, ir vystosi daugybė ligų. Burokėlių ir runkelių minkštime kaupiasi sviesto ir acto rūgštis, turinti toksinį poveikį kačių organizmui. Prasideda acidozė (rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimas), ketonemija – ketonų koncentracijos padidėjimas kraujyje (ketonai – rūgštinės medžiagos, filtruojamos inkstuose, ir šlapime, jų koncentracija padidėja šimtus kartų), baltymų ir mineralų nepakankamumas. Jeigu sauso maisto sudėtyje pasitaiko tokie paslaptingi ingredientai, kaip dehidrolizuoti gyvulinės kilmės baltymai, gyvulinių baltymų izoliatas, gyvuliniai riebalai, gyvulinės kilmės baltymų hidrolizatas, žuvies arba mėsos miltai, mėsos-kaulų miltai, po šiais pavadinimais slepiasi atliekos – ragai, nagai, kanopos, plunksnos, odos, kepenys, žarnos, žuvies žvynai, sergantys ir eutanazuoti gyvūnai. Tyrimai atskleidė, kad pramoniniame kačių maiste dažnai trūksta aminorūgščių fenilalanino+tirozino, treonino, izoleicino ir leicino, mikroelemento seleno, mineralo kalio ir kt. Be to, yra per daug gamybos proceso teršalų – kadmio, švino, stroncio, gyvsidabrio.

Ir dar apie mėsą sausame maiste. Visi žinome (tame tarpe ir sauso maisto gamintojai), kad katė yra plėšrūnas, o plėšrūnai minta mėsa ir žuvimi. Todėl kartais ant sauso maisto pakuočių galime matyti paveikslėlį, kokio gyvūno mėsa yra naudota, užrašus, kad sudėtyje yra 20- 30, o kartais ir daugiau procentų mėsos. Tik ta mėsa sausame maiste yra miltų pavidale. Tai reiškia, kad termiškai apdorojant žūsta dalis mikroelementų ir vitaminų. Tenka pridėti sintetinių. Kad nesurūgštėtų riebalai esantys sausame maiste , pridedama riebalus nurūgštinančių priedų. Sauso maisto gamybai naudojami produktai praeina ilgą mechaninio ir termiško apdorojimo kelią.

Išvada tokia: kad išvengti daugybės kenksmingų konservantų, kad gyvūnas gautų kokybišką, labiausiai jam tinkantį maistą, į katės indelį reikia dėti šviežią mėsą ir žuvį.

RAW MITYBA

Maitinimo žalia mėsa atstovai tvirtina, kad didelė dalis kačių sveikatos problemų – medžiagų apykaitos sutrikimas, kurį sukelia pramoninis kačių maistas, jame esantys angliavandeniai, augaliniai baltymai ir kiti nepageidautini ingredientai. Kačių organizmas gali įsisavinti tik gyvulinės kilmės baltymus. Vitaminus A, B ir D gauna tik iš gyvulinių baltymų. Su mėsa gauna ir būtiną amino rūgštį tauriną (jo trūkstant, vystosi širdies, akių ligos). Augaliniai baltymai reikalauja kitų fermentų, kurių kačių virškinimo trakte nėra.

Natūralios mitybos šalininkų nuomone, kates dera maitinti tik tuo, ką joms skyrė gamta, – mėsa. RAW maitinimas vienodas visokio amžiaus katėms – žalia mėsa nuo 3 mėnesių iki gyvenimo galo.

RAW davinio norma: iki 1 metų amžiaus kiekis neribojamas, gali siekti iki 10% kūno svorio parai. Suaugusioms katėms su kailiu reiktų duoti 2-4% kūno svorio parai, katėms be kailio – 3-5%. Maitinti du kartus – ryte ir vakare arba vieną kartą per parą.

Kaip subalansuoti RAW ruošinį?

• Mėsa (80%). Vištiena, kalakutiena, triušiena dažniausiai yra favoritai. Galima šerti ir antiena, putpeliena, fazaniena, elniena, strutiena, jautiena, veršiena. Ėriena ir kiauliena naudojama rečiau. Prie mėsos raumens kiekio skaičiuojama širdys (rekomenduojama iki 20 proc., nes yra labai maistingos, taip pat puikus taurino šaltinis), skrandžiai, plaučiai, liežuvis.
• Kaulai (apie 10%). Žali kaulai lengvai virškinami ir yra kalcio, mineralų ir fermentų šaltinis. Be maltos kaulų masės raw mišinyje, katėms gali būti duodami mėsingi kaulai, pvz. vištos kakliukai, vištos sparnelių antra ir trečia dalys. Kramtymas sveika jų dantims ir dantenoms, žandikauliui.
• Organai (5% kepenų, 5% inkstų, sėklidžių, blužnies ar smegenų arba vien tik 10% kepenų). Organuose yra katei reikalingų vitaminų, amino rūgščių, riebiųjų rūgščių.
• Kiaušiniai turi vertingų baltymų, vitamino A, būtinų aminorūgščių, tokių kaip taurinas ir argininas. Vištos kiaušinio naudojamas tik trynys. Putpelės kiaušinis tinka su visu lukštu.
• Vanduo. Į 1 kg raw mišinio pilama stiklinė vandens.
• Papildai. Kai kurių maistingų medžiagų praradimo kompensavimui dėl šėrimo ne visu gyvūnu ir mėsą ruošiant bei šaldant, į mėsos ruošinį papildomai dedama vitamino E, vitaminų B, taurino ir omega 3. Jei yra kaitaliojamos įvairios mėsos rūšys, įvairių gyvūnų mėsa – papildomai dėti vitaminų nereikia.

Raumenį supjaustyti (ne malti!) nedideliais gabaliukais, kad katės kramtytų – dantis ir dantenas reikia palaikyti tonuse, taip išvengsime gingvito, stomatito. Plėšdama, grauždama, kąsdama, katė puikiai išsivalo dantis. Manoma, kad prie dantų valymo prisideda žalioje mėsoje esantys enzimai. Vidaus organus ir kaulus, kremzles galima sumalti per stambų sietelį. Rekomenduojama mėsą užšaldyti bent tris paras. Bijančius užkrėsti savo kates parazitais, RAW mitybos šalininkai nuramina: katės turi labai rūgščią skrandžio terpę, kurioje užkratas žūsta. Be to, jų virškinimo traktas labai trumpas, gerokai trumpesnis nei bet kurio kito panašaus dydžio žinduolio. Maistas pilnai suvirškinamas per maždaug 12 val. ir šio laiko nepakanka bakterijoms daugintis ir katei susirgti. Kartą per savaitę įmušti putpelės kiaušinį su lukštu – tai kolageno, kalcio, vitamino D3, mikroelementų (fluoro, vario, mangano, cinko, geležies, fosforo) šaltinis; 2–5 % mėsos davinio gali sudaryti 5–6 min patroškintos daržovės (nebūtinai). Tinka morkos, moliūgai, cukinijos, špinatai, brokoliai.  Aliejai: rapsų, kokosų, sojų – blogai; linų sėmenų, saulėgrąžų, moliūgų aliejai, žuvies taukai – gerai. Kartais galima duoti neriebaus kefyro, rūgpienio, natūralaus jogurto. Pagal RAW propaguotojų mokymą, katės racione vieną kartą per savaitę gali būti truputį žuvies. Tačiau žuvyje yra daug fosforo, todėl katės organizme gali sutrikti kalcio-fosforo pusiausvyra.

RAW mitybos trūkumas tas, kad šiais laikais sunku rasti sveikos, antibiotikais neužterštos mėsos. Iškyla daug keblumų norint sustyguoti kačių maitinimą taip, kad mėsa būtų ir sveika, ir šviežia.

Maišyti sausą maistą ir RAW negerai. Sausas maistas reikalauja vienokių virškinimo fermentų, natūralus kitokių.

MIŠRI MITYBA

Maitinimo pagrindas – sausas maistas. Jo normuoti nereikia. Šalia turi būti padėta atsigerti tyro vandens. Vandenį reikia keisti kasdien – išplauti indelį, pripilti šviežio.
Ir kačiukai ir suaugę katės gauna virtos mėsos, retkarčiais konservų. Galima virti paukštieną (vištieną, kalakutieną), triušieną arba jautieną (veršieną). Mėsą reikia virti be jokių prieskonių, druskos. Nuėmus nuo kaulo, mėsa smulkiai supjaustoma. Galima įmaišyti truputį virtų trintų daržovių su sultiniu ( morka, cukinija, moliūgas, brokolis). Virtas maistas turi būti šviežias. Ryte išsivirus mėsą, ja galima maitinti tik tą dieną. Netinka riebi mėsa: kiauliena, antiena, ėriena. Netinka nei pienas (katės neįsisavina laktozės), nei grietinė (per riebu – nuo riebalų nukenčia kepenys). Netinka ir visas kitas žmonių maistas, kuriame gausu prieskonių ir druskos.

Informacijai apie kačių maitinimą naudoti šaltiniai:

• Tailando kačių veislyno „Nectario*LT“ internetinė svetainė – http://www.nectario.lt/
• Facebok grupė „RAW Mityba Katėms https://www.facebook.com/groups/1592786777669648
• Facebook grupė „Натуральное правильное питание собак и кошек: https://www.facebook.com/groups/1966376166931369

IŠ MANO PATIRTIES

Nėra vieno mitybos recepto, kuris tiktų visiems. Katės skirtingos, su skirtinga genetika, skirtingomis gyvenimo sąlygomis. Skiriasi netgi vienos vados kačiukų maitinimosi ypatumai, nors maitinami visi vienodai. Per ilgus veisimo metus išbandžiau daug maisto rūšių ir mitybos būdų. Augintiniams norisi rasti kuo geresnį, tinkamesnį maistą. Todėl nuolat vyksta eksperimentai. Susiduri su problemomis, ieškai atsakymų, bet dažnai jų tiesiog nerandi.

Štai kokia mano patirtis. Jei yra pasirinktas sausas maistas (geriau aukštesnės klasės) ir jis gyvūnui tinka (nevemia, neviduriuoja, nėra alergijos), geriausia nekeisti maisto rūšies, šerti taip nuolat ir nesukti sau galvos. Įvairūs priedai prie sauso maisto, kaip pvz. konservai, gali išbalansuoti virškinimą. Esu radusi tik vienos rūšies konservus, kurie tiko visoms mano katėms ir kačiukams. Pasimokiusi iš kitų veisėjų , išbandžiau sausą maistą derinti su virta mėsa. Pradžioje apsidžiaugiau radusi tinkamą mitybos būdą. Katės mielai ėdė, bet neilgai. Supratau, kad tai ne pats tinkamiausias mano pasirinkimas. Ką gi daryti, kad augintiniai gerai augtų, būtų gražūs ir sveiki? Ir tada pradėjau domėtis, rinkti informaciją apie natūralią mitybą. Tarytum akys atsivėrė. Buvau pasiryžusi sunkiam iššūkiui. Mokiausi mažais žingsneliai, bet ir čia laukė nesklandumai, problemos ir neatsakyti klausimai, į kuriuos vis dar ieškau atsakymų. Jau metai laiko, kaip mano katinai (patinai)maitinasi vien žalia mėsa. Daryti išvadas dar ankstoka, bet procesas suteikia optimizmo. Sudėtingiau susiklostė su katėmis. Ne visoms tiko šis mitybos būdas. Dvi katės turėjo grįžti prie sauso maisto. Iki šiol nežinau kodėl. Dar viena svarbi problema yra ta, kad sunku rasti pirkėją, kuris būtų pasiryžęs maitinti įsigytą kačiuką vien žalia mėsa, todėl mažylius pripratinu maitintis sausu maistu. Būdama su kačiukais, katė mama taip pat grįžta prie sauso maisto. Ieškojimai tęsiasi…

Kačiukas auga, keičiasi, daug ko išmoksta veislyne, bet jo vystymasis, charakterio, įgūdžių ir įpročių formavimasis nesibaigia išvažiavus iš gimtų namų. Koks jis užaugs, daug priklauso ir nuo naujųjų šeimininkų.

Parsivežus kačiuką namo, jau nuo pirmos dienos reikia parodyti kas jūsų namuose leistina ir kas ne. Pavyzdžiui, jūs nenorite, kad kačiukas liptų ant valgomojo stalo. Gera auklėjimo priemonė yra vandens purkštukas, garsus pliaukštelėjimas delnais ar garsas imituojantis katės šnypštimą. Jam tai nemalonu ir prisiminęs vengs tai kartoti.

Kuo daugiau laiko praleiskite su mažu kačiuku, žaiskite, glostykite. Jei pradžioje jam nedrąsu, tai palaipsniui, jausdamas dėmesį, švelnumą ims atsakyti tuo pačiu. Imkite kačiuką į rankas ir jei jam tai nepatinka, palaikę palepinkite skanuku (naudokite saikingai). Po kiek laiko, buvimas ant rankų jam asocijuosis su malonumu ir jam tai patiks.

Būkite pasiruošę pokyčiams jūsų namuose atsiradus naujam šeimos nariui. Teks susitaikyti su atsiradusiais nepatogumais ( katės plaukai, galbūt pakramtyta gėlė ar iškapstytos žemės iš vazono, nuversta vaza), bet visa tai išsprendžiama, sutvarkoma ir su kaupu atsiperka augintinio teikiamomis geromis emocijomis.

Įsigiję naują augintinį, artimiausiu metu nuvykite pas licencijuotą veterinarą ir paprašykite, kad duomenų bazėje būtų pakeistas augintinio savininkas.

Pasirūpinkite, kad kartą metuose kačiukas būtų paskiepytas.

Stebėkite kačiuką ir atsiradus problemai, nedelskite pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.